tėčiai

tė̃čiai sm. pl. (2), tėčiaĩ (4) žr. tėvai 1: Dar tė̃čiai, kai gyvi buvo, šitą stubą išsibudavojo Kbr. Pasakoja mano tėčiaĩ, ką nuo savo tėčių̃ girdėję Alvt.